Vardas: kazo
Lytis: vyras
Apie mane: Tekėjo laikas kaip vanduo Ant kranto irklais mes mosavom. To laiko nieks neatiduos, Bet niekas ir nereikalavo. Šviesiu keliu į tamsią naktį Ten žengė moterys ir vyrai… Tariau supykęs: “Nu i nakuj!” Ir tamsą nuo šviesos atskyriau. “…- tai kaip tai pavadint? Gal varpa?” - Nedrąsiai ištarė Kudirka. Atsiliepė Vidūnas: “Dar ko! Blogiausiu atveju tai birka”. Pasiūlė Mažvydas: “Gal penis”, - Išėjo rimtesni iš menės… Ir kai atrodė – viskas, ribos!.. Staiga Adomas tarė: “Bybis”. Menu, ilgai tada galvojom: O kaip tą vietą pavadinti, Kuri yra tarp damos kojų Ir vyrui it žvaigždynai spindi? Barškėjo žodžiai neįdomiai, Sakytum stagarai į stiklą… Bet atsistojo vėl Adomas: “Tatai pyzda vadint pritiktų”. Taip liko. Ir tiktai Janonis Kurs buvo iš visų jauniausias Pakėlęs ranką tyliai klausė” “O kaip tatai kirčiuosim, ponai? Ar antrą skiemenį, ar pirmą, Kad buduaruos nesuklysti?..” Adomas kaip kirviu nukirto: “Ten ne kirčiuoti reiks, o pisti!” Mes daugel metų santykiavom - Tokie laikai, vaikeli, buvo. Besantykiaudamas galą gavo Ne vienas čia brangus lietuvis. Dabar jau niekas nebedrįsta Naujajam mokslui prieštarauti: Geriau yr vieną kartą pistis, Nei šimtą sykių santykiauti. Lauke, prie žydinčių alyvų, Ir ant šiaudų, ir kur pakliuvo, Nelyg primatai – primityvai - Nes sekso technikos nebuvo. Šampano, vaike, dar įliek - Už narsą taurę aš keliu: Tamsybėj skendom, o vis tiek Sudūrėm galą su galu.
Paskutinis žaidimas: 2023-03-31 13:49:25
Užsiregistravo: 2016-01-16 08:05:57